Pozityvus ir negatyvus tėvų elgesys

Ką tėvai gali nuveikti esant nesklandžiam vaiko kalbos vystymuisi? Koks tėvų elgesys skatina sklandžią vaiko kalbos raidą, o koks stabdo?

Tai, kaip jūs kasdien elgiatės ir bendraujate su savo vaiku, be jokios abejonės veikia vaiko kalbinę raidą. Tėvų elgesys vaiko atžvilgiu gali būti pozityvus ir negatyvus. Galbūt kartais tėvai net nesusimąsto, kad jų elgesyje trūksta pozityvumo.

Pateikiu pozityvaus ir negatyvaus elgesio modelius. Mintimis peržvelkite savo bendravimą su vaiku ir "atlikite reviziją", kokių momentų jūsų elgesyje daugiau?

Pozityvus elgesys  - ką tai reiškia?

• Turėkite laiko savo vaikui. Tai reiškia: skirkite visą savo dėmesį vaikui, kai su juo kalbate; kai jis jums pasakoja kažką, kas jam svarbu, išklausykite jį kantriai ir dėmesingai; duokite vaikui pakankamai laiko pagalvoti ir atsakyti; jei tą akimirką jūs negalite vaiko išklausyti, paaiškinkite jam kodėl ir pasakykite laiką, kuomet galėsite jį išklausyti (pvz., „kai aš baigsiu kalbėti telefonu, galėsi man papasakoti“).
• Palaikykite su vaiku akių kontaktą.Tai reiškia: nežiūrėkite pro šalį, kai vaikas nesklandžiai kalba arba daro pauzes.
• Sukurkite vaikui jaukią atmosferą.Tai reiškia: kalbėdami su vaiku, nedalinkite dėmesio kitiems dalykams, elkitės ramiai ir būkite tik su vaiku; atsisukite į vaiką (pvz., pasisodinkite jį ant kelių, jei abu to pageidaujate).

Pozityvus tėvų elgesys

a) kalbinis

Pateikia gerą kalbos pavyzdį (tempas/aiškumas).
Rimtai priima vaiko kalbos turinį, rodo susidomėjimą per pritarimą, klausimus, dėmesingą klausymą.
Vaikui leidžia pilnai išsisakyti.
Sukuria ir palaiko jaukią pokalbio atmosferą, kalbėjimo tonas draugiškas.
Vaiko kalbą priima tokią, kokia yra, su klaidomis.
Vaikui neprikišamai pateikia pataisytos jo kalbos pavyzdį.


b) nekalbinis  
Turi laiko vaikui.
Atsigręžia veidu į vaiką. 
Palaiko akių kontaktą. 
Palaiko malonią pokalbio atmosferą: ramus pokalbis, kūno kontaktas (pvz., vaiką pasisodina ant kelių), draugiškai elgiasi su vaiku.

Negatyvus tėvų elgesys

a) kalbinis

Kalba nekantriai, neramiai. 
Į vaiko kalbėjimą žiūri nerimtai, vaiko kalbos turinys nepriimamas, pokalbiai nutraukiami, blokuojami.
Vaiką nutraukia, verčia kartoti.
Vaikui nurodinėja („Kalbėk lėtai!“), kalba įsakmiai.
Vaiko kalbą nuolat taiso, nurodinėja klaidas.
Prie vaiko aptarinėjami jo kalbos sunkumai.


b) nekalbinis

Stokoja laiko vaikui.
Atmestina kūno laikysena vaiko atžvilgiu/neatsigręžia į vaiką.
Nutraukia akių kontaktą.
Mimika, gestais, nuostaba, atmetimu ar kitaip atkreipia dėmesį į vaiko kalbos nesklandumus.
Vaiką bara ar baudžia dėl jo kalbos sunkumų.

Sėkmės!

Aurelijos Paulauskienės ir Dalios Popovės nuotraukos