Mokymosi sunkumų galima išvengti
Jei vaikas ateina į mokyklą vis dar netaisyklingai tardamas garsus, greičiausiai jam kils mokymosi sunkumų. Šito galima išvengti, jei tėveliai laiku pasikonsultuotų su logopedu, nepaliktų vaiko kalbos raidos savieigai bei skirtų pakankamai dėmesio kasdieniniam bendravimui su vaiku.
Jei vaikas lanko darželį ir su juo dirba logopedas, tėveliams būtina tiksliai išsiaiškinti, koks yra vaiko kalbos sutrikimas, kokios spragos jo kalbos raidoje ir laikytis specialisto rekomendacijų. Sutrikimas gali būti nesudėtingas - paprasčiausia dislalija , t.y. atskirų garsų tarimo sutrikimas; sudėtingesnis yra fonetinis - foneminis sutrikimas - tuomet vaikas ne tik netaisyklingai taria, bet ir neskiria iš klausos (arba nepakankamai skiria) gimtosios kalbos garsų, dažniausiai panašaus skambesio. Abu šie sutrikimai priskiriami kalbėjimo sutrikimams, nes nukenčia tik kalbėjimo sritis, o kalba kaip sistema yra pakankamai susiformavusi. Sudėtingesniais laikomi kalbos sutrikimai (primenu, kad logopedai sutrikimus skirsto į kalbėjimo, kalbos ir komunikavimo), tad jei vaikui nustatytas kalbos neišsivystymas, reiškia yra sutrikę ir tarimas, ir foneminė klausa, ir gramatika, yra siauras žodynas ir neišlavėjusi rišli kalba.
Ar jau reikia logopedo pagalbos?
3 metų mažylis dar turi pilną teisę iškraipyti garsus, netaisyklingai dėlioti sakinius. Tad jei 3 metų mažylis netaria garsą „r“, nebūtina bėgti pas logopedą. Svarbiausia, kad šio amžiaus mažylis suprastų, kas jam sakoma ir gebėtų pats išreikšti savo mintis. Jei vaikas sugeba išpildyti nesudėtingus jūsų prašymus, o jūs suprantate, ko jis prašo, nepaisant netaisyklingo tarimo arba „košės“ jo burnoje, - tuomet viskas tvarkoje. Specialisto pagalba reikalinga trimečiams tyleniams ir tiems vaikams, kurie nesupranta pačių paprasčiausių jūsų prašymų.
4 metų vaikas jau turi kalbėti taip, kad jo kalbą suprastų ne tik tėvai, bet ir pašaliniai asmenys. Mamoms ir tėčiams tai turėtų būti savotišku vaiko kalbos teisingos raidos kriterijumi. Mat tėveliai dažnai pripranta prie savo vaiko kalbos netaisyklingumo ir geba „išversti“ vaiko kalbą į suprantamą suaugusiems. Tačiau, jei darželio auklėtoja ar jūsų kaimynė kelis kartus perklausia jūsų vaiko, ką jis sako, greičiausiai jūsų vaikui reikalinga logopedo pagalba.
5 metų vaikas dar gali netarti garso „r“, nes tai sudėtingos artikuliacijos garsas, reikalaujantis pakankamai išlavėjusio artikuliacinio aparato.
O štai 6 metų vaikas, priešmokyklinukas, jau turėtų taisyklingai tarti visus garsus, skirti juos iš klausos, taisyklingai vartoti linksnius, gebėti rišliai ir gramatiškai taisyklingai pasakoti.
Blogai valgo – blogai kalba
Labai dažnai vaikai, kurie blogai kalba, dar ir blogai valgo. Dažnai jiems būna didelė problema suvalgyti sveiką obuolį ar morką, nekalbant jau apie mėsą. Tėvai dažnai galvoja, kad jų vaikas nemėgsta daržovių, vaisų ir mėsos, tačiau nesusimąsto, kodėl nemėgsta. O tai dažniausiai susiję su žandikaulių raumenų silpnumu, kas kartu silpnina ir artikuliacinio aparato judesių lavėjimą. Todėl būtinai pratinkite vaiką graužti džiūvėsius, nepjaustytus obuolius, morkas, duoną su pluta ir valgyti mėsą gabaliukais. Nedarykite savo vaikui meškos paslaugos - nepermalkite ir nepaverskite viso maisto tyrelėmis ir košytėmis! Nes labai gali būti , kad ir kalbant burnytėje velsis „košytė“...
Tam, kad lavėtų vaiko skruostų ir liežuvio raumenys, parodykite jam, kaip skalauti burną. Mokykite išpūsti skruostus, sulaikyti juose orą, „stumdyti“ orą iš vieno skruosto į kitą...
Vieno skruosto pūtimas
Abiejų skruostų pūtimas
Oro stumdymas iš vieno skruosto į kitą
"
Lavės piršteliai – lavės ir kalba
Nepamirškite lavinti ir vaiko smulkiosios motorikos – vaikas turi kiek įmanoma daugiau veikti savo mažais ir dar nepaklusniais pirštukais. Apsišarvuokite kantrybe - tegul vaikas būtinai pats sagstosi sagas, rišasi batų raištelius, pasiraitoja rankoves... Pradėti savarankiško apsirengimo treniruotes geriausia nuo lėlių rūbelių, tegul vaikas pirma‚ padeda apsirengti lėlytėms, vėliau tėvams ar seneliams...
Kuo vaiko piršteliai darysis vikresni, tuo jo kalba taps suprantamesnė ne tik mamai.
Mažylių amžiuje labai naudinga lipdyti. Tačiau jokiu būdu nepalikite mažylio vieno su plastilinu, kad laiku užkirstumėte kelią vaiko norui paragauti nulipdytą rutuliuką...
Daugelis mamų be reikalo bijo vaikui patikėti žirkles. Jei žirklių žiedus suimsite kartu su vaikelio piršteliais ir iškirpsite kokias nors figūras, bus puiki rankų treniruotė.
Turtinkime aktyvų žodyną
Vaikas pradėjo eiti į mokyklą pažindamas raides, gebėdamas skaityti, tačiau... Dažnai ir tėvai, ir mokytojai i susiduria su problema, kad vaikas nespėja įsisavinti medžiagos, atsilieka. Priežastis gali būti skurdus vaiko aktyvus žodynas. Taip, jis žino daug žodžių, jei paklausiate - paaiškina jų reikšmę, tačiau tai pasyvus, o ne aktyvus žodynas. Nepaisant pakankamo pasyvaus žodyno, kasdieniame bendravime vaiko žodynas gali būti skurdus. Būtent dėl skurdaus aktyvaus žodyno vaikas (o neretai ir suaugęs) dažnai vartoja žodelius - „parazitus“: „nu...“, „žinai...", „tas“, „taip sakant“, „anas“... Žmogus kankinamai sunkiai parenka žodžius, lyg kalbėtų užsienio kalba ir negalėtų prisiminti žodžių. (Neretam suaugusiam viešint užsienio šalyje pažįstamas jausmas: viską suprantu, bet pasakyti nemoku - kaip šuo...) O juk turtingas aktyvus žodynas byloja apie aukštą intelektinio žmogaus išsivystymo lygį. Kai kada mes patys nesusimąstome, kodėl vienas ar kitas žmogus atrodo mums protingas ir daug žinantis. Suvokiame tik: jis gerai kalba. Žmogus, turintis siaurą ir skurdų aktyvų žodyną vargiai bus sėkmingas darbe ir visada liks tik vykdytoju, kokią aukštą kvalifikaciją beįgytų...
Vaiko žodyno pagrindas, jo atsarga formuojasi šeimoje ir 6-7 vaiko gyvenimo metais jau būna susiformavęs. Vėliau gali tekti „vytis“. Pasivyti ir neatsilikt padės žaidimai, skirti žodyno papildymui ir mąstymo lavinimui, linksmi ir azartiški, nesusiję su nuobodžiomis pareigomis ir žinių tikrinimu. Jie ne tik gausins aktyvų vaiko žodyną, bet ir augins savivertę, suteiks pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo. Dauguma kalbos žaidimų labai paprasti ir nereikalauja daug laiko, be to žaisti galima visur: autobuse, pakeliui į darželį ar sodą, ruošiant pietus ar tiesiog einant gatve. Svarbiausia – laiku, šiek tiek anksčiau nei užsigeis pats vaikas, nutraukti žaidimą. Nepasiduokite vaiko prašymams pažaisti dar. Kartą „persivalgęs“, vaikas daugiau nebenorės žaisti. Taip pat nepamirškite nuoširdumo: žaiskite patys, linksminkitės, tapkite vaiku. Ir, žinoma, nepamirškite kartas nuo karto „pralaimėti“. Tegul vaikas pasijunta nugalėtoju, bet nuolat „pasiduoti“ irgi nepatartina. Vaikas perpras jūsų gudravimą ir praras susidomėjimą.
Štai visai paprastas žaidimas, skirtas 4-6 metų vaikams. Parungtyniaukite su vaiku, kuris pasakysite daugiau apvalių daiktų pavadinimų? Sakykite: „Aš žinau apvalų ratą, o tu?“. Jei vaikas nieko neprisimins, pridėkite prie žodžio „ratas“ žodį „kamuolys“. Kai vaikas supras, ko iš jo norima, paeiliui sakykite apvalių daiktų pavadinimus: galva, obuolys, saulė ir t.t. Tegul paskutinis žodis būna vaiko. Nepamirškite nustebti ir „nuliūsti“, pripažindami vaiko pergalę. Prižadėkite, kad kitą kartą jūs būtinai laimėsite. Ir taip...Kas daugiau žino? Kas būna šaltas? Šiltas? Žalias? Baltas? Dainuojantis? Kampuotas? Ir taip toliau, ir panašiai...
Atkreipkite dėmesį: žaidimo metu vaikas ne tik atgamina jam žinomų daiktų pavadinimus, bet ir mokosi grupuoti daiktus pagal konkretų požymį: spalvą, formą, temperatūrą...
Vyresniems vaikams, jau mokantiems rašyti ir skaityti, toks žaidimas taip pat naudingas ir įdomus. Paprašykite vaiko per tam tikrą laiką užrašyti kuo daugiau pavadinimų pagal sutartą požymį. Kas būna metalinis? Mėlynas? Karštas? Laimi tas, kas per 5 min prisiminė ir parašė kuo daugiau žodžių. Be to toks žaidimas padės jums užimti svečius vaiko gimtadienio metu ar tiesiog sutrumpinti lietingą popietę...
Ateityje pateiksiu daugiau kalbą lavinančių žaidimų pavyzdžių.
Sėkmės!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą