Rekomendacijos kalbos aparato lavinimui

• Taisyklingai tarti garsus mes galime tik dėka savo artikuliacinio aparato, kuriam priklauso lūpos, liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys. Šių organų judesių tikslumas, jėga, sklandumas vystosi palaipsniui, vystantis vaiko kalbai.
• Pagrindinius artikuliacinio aparato judesius lavinti padeda artikuliacinė mankšta. Jos tikslas – išmokti tam tikrus artikuliacinio aparato organų judesius, reikalingus taisyklingam garsų ištarimui.
• Atlikti artikuliacinę mankštą reikėtų kasdien, kad įgyti įgūdžiai įsitvirtintų. Geriausia ją daryti 3-4 kartus per dieną po 3-5 minutes. Nereikėtų vaikams pateikti daugiau 2-3 pratimų iš karto.
• Atliekant pratimus reikia laikytis nuoseklumo, eiti nuo paprasto prie sudėtingesnio. Mankštą pravesti emocingai, žaidimo forma.
• Iš atliekamų dviejų- trijų pratimų naujas turėtų būti tik vienas. Kiti du pateikiami įtvirtinimui. Jei vaikas kokį nors pratimą atlieka nepakankamai gerai, verčiau tobulinti seną pratimą, nei mokytis naują. Įtvirtinimui galima sugalvoti naujų žaidybinių formų.
• Artikuliacinė mankšta atliekama patogiai sėdint, tiesia nugara, neįsitempus, rankos ir kojos ramios, be pašalinių judesių.
• Vaikas turi gerai matyti ir suaugusiojo, ir savo veidą, kad galėtų savarankiškai kontroliuoti atliekamų judesių taisyklingumą. Todėl vaikas ir suaugusysis turi sėdėti prieš sieninį veidrodį. Arba vaikas gali naudotis mažu rankiniu veidrodėliu (9x12cm), tačiau tada suaugusysis turi sėdėti veidu į vaiką.
• Darbas vyksta tokia seka:

- suaugusysis žaidimo forma papasakoja apie būsimą pratimą;
- pademonstruoja jo atlikimą;
- pratimą atlieka vaikas, kontroliuojamas suaugusiojo.

• Suaugusysis, vedantis artikuliacinę mankštą, turi stebėti vaiko atliekamų judesių kokybę: tikslumą, tempą, sklandumą, ištvermę, perėjimą nuo vieno pratimo prie kito. Taip pat svarbu stebėti, kad judesiai būtų atliekami simetriškai tiek į vieną, tiek į kitą veido pusę. Priešingu atveju artikuliacinė mankšta nepasieks savo tikslo.
• Pradžioje, atliekant judesius, galime pastebėti vaiko artikuliacinių organų įtampą. Pamažu įtampa turėtų praeiti, judesiai tapti laisvesni ir labiau koordinuoti.
• Artikuliacinės mankštos atlikimo metu nepamirškime apie gerą vaiko emocinę savijautą. Negalima sakyti vaikui, kad jis neteisingai atlieka pratimą – kitą kartą jis gali iš viso atsisakyti daryti. Geriau pagirti vaikom pasiekimus (“Matai, tu jau gali padaryti platų liežuvį”), jį paskatinti (“Nieko tokio, tavo liežuviukas būtinai išmoks pažiūrėti aukštyn”).

Ateityje skelbsiu pratimus, sekite juos ir darykite kartu su vaiku!

Linkiu sėkmės!