Apie prognozuojamą proveržį ikimokykliniame ugdyme bei miško darželius

Ikimokykliniame ugdyme gausu stereotipų ir sustabarėjimo. Nauji ugdymo modeliai ir inovacijos sunkiai skinasi kelią, jų tiesiog trūksta. O jei iniciatyvių žmonių dėka ir prasiskina bei pradeda gyvuoti kaip privatus daželis - eiliniam vartotojui tėvui brangiai kainuoja. Aš tarkime niekaip neišgalėčiau leisti net vieno vaiko į privačią ir man patinkančią įstaigą. Bet mano vaikai jau užaugo. Ir jei jūsų - taip pat, galbūt metas imtis naujų iniciatyvų mums patiems? Būsimų anūkų labui :). Ypač jei jaučiate, kad dabartinis darbas ar aplinka jūsų nebetenkina... Juolab, kad ir situacija bei sąlygos naujų įstaigų steigimui nepalyginimai palankesnės nei prieš kokį penketą metų: paprastesnės higienos normos, įvestas ikimokyklinuko krepšelis... Kam įdomu, ŠMM savo tinklalapyje informuoja apie apie vaikų darželio steigimo žingsnius. Kam įdomu, galite susipažinti su 2008 metais VPU buvo atliktu išsamiu moksliniu tyrimu apie ikimokyklinio ugdymo įvairovės situaciją ir visuomenės lūkesčius. 2009 m. pradėtas vykdyti projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra".Kam įdomu, šio projekto veiklos ir rezultatai pristatomi čia. Projektas bus tęsiamas ir 2011 - 2014 metais.

Apie pakitusią situaciją buvo kalbama neseniai įvykusioje mokslinėje - praktinėje konferencijoje "Privatūs vaikų darželiai Lietuvoje - prabanga ar investicija?" Kolegės padarė konferencijos garso įrašą, besidomintiems tikrai verta pasiklausyti.






















Taigi, proveržių jau yra. Kiekviena nauja ir įgyvendinta iniciatyva labai džiugina. Atrodo, auga ir tėvų poreikis naujiems ugdymo organizavimo modeliams. Jau pradedama įsisąmoninti, kad svarbiausiais gyvenimo pamokas vaikas išmoksta 3-6 metų, o valstybės investicijos į ikimokyklinį ugdymą yra bene labiausiai atsiperkančios.

Apie naujoviškų darželių kūrimąsi galima pasiskaityti čia, o netradicinio ugdymo įstaigos Lietuvoje apžvelgiamos čia.

Nepaliauja džiuginti Austėjos Vaikystės sodai (jie plinta), o jos straipsniai bei iniciatyvos praplečia akiratį ir duoda daugiau nei kai kurios sausos disertacijos. Kai šios dienos Dialoge perskaičiau Ervydo Macaičio straipsnį "Postūmiai kaitai: priimti ar atmesti" ir jame išsakytas mintis apie nedrąsiai gimstančią „Stažuočių Lietuvoje“iniciatyvą, pagalvojau, kaip puiku būtų kokį mėnesį padirbėti "Vaikystės sode"! Ypač kai ten įsisteigs lauko stovyklėlė pagal Švedijos lauko darželio modelį. Lauko (miško) darželių vaikų ugdymo forma gimė Skandinavijoje dar 1950 metais ir plačiai išplito. Internete radau tokių darželių Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Škotijoje Čekijoje, JAV. Nekalbu jau apie Švediją ar Norvegiją. Su mažylių ugdymu Norvegijoje galite susipažinti čia.

Žiūrėkite: Norvegijos lauko darželis

Miško darželis - tai darželis be stogų ir sienų, veikiantis natūralioje gamtinėje aplinkoje. Veiklos lauke vyksta bet kokiomis oro sąlygomis, išskyrus gal pavojingas gyvybei. Tokio ugdymo privalumų tikrai daug, o pagrindinis tas, kad vaikai čia mokosi visais pojūčiais. Jutiminės patirties svarba ankstyvojoje vaikystėje yra neginčijama. Miške gausu sensorinių dirgiklių, o vaikų patirtį turtina linksmi eksperimentai. Jie žaidžia su purvu, atsargiai pakelia slieką, svirduliuoja vaikščiodami ant nelygios žemės, guli ir ritinėjasi drėgnoje žolėje, klausosi miško ošimo, triukšmo ir tylos, suvokia kvapus, jaučia vėją, lietų, šaltį, ir nuo šiltų saulės spindulių šylančią odą... Vietoj plastmasinės lėlės čia rūpinamasi vabalais, sraigėmis, varlėmis ir driežais...

Apie tai, kaip vaikai miega miško vaikų darželyje, žiūrėkite čia.

Tai kaip Jums toks darželis? Man tai labai:)))